El-Hikmeh


Shko te pėrmbajtja e faqes

Menyja kryesore:


Kuriozitete shkencore

Argėtim


Dr. Ali F. Iljazi


Kush jam unė?



All-llahu i madhėrishėm nė Kur'anin fisnik urdhėron e thotė:
“Edhe nė tokė ka argumente pėr ata tė bindurit. Po edhe nė veten tuaj. A nuk jeni kah e shihni?” (Edh-Dharijat, 20-21)

Trupi ynė ėshtė njė makinė tejet e ndėrlikuar. Ka me mijėra vjet qė njerėzit pėrpiqen tė kuptojnė si funksionon trupi ynė e megjithatė shumė mistere nuk janė zgjidhur si p.sh. si punon truri ynė, pėrse na zė lemza.

Po njė gjė tashmė e dimė me siguri: trupi ynė pėrbėhet nga uji, karboni dhe disa elemente tė thjeshta kimike, qė mund tė gjenden ngado. Nė tė vėrtetė, tė gjithė atomet e domosdoshme pėr ndėrtimin e trupit tė njeriut, mund t'i gjeni nė oborrin e shtėpisė suaj.

Imagjinoni sikur tė ndėrtoni nga fillimi njė trup njeriu, duke pėrdorur pėrbėrėsit mė tė thjeshtė tė mundshėm. Pėr kėtė do t'ju duheshin vetėm 13 elemente kimike.

1.
65 % Oksigjen.
Elementi oksigjen zė dy tė tretat e trupit tuaj, kryesisht nė formėn e ujit (H2O). Ju gjithashtu thithni oksigjen nga ajri sa herė qė merrni frymė.

2.
18 % Karbon.
Pothuajse njė e pesta e trupit tuaj ėshtė karbon - i njėjti element nga i cili pėrbėhet qymyri, diamanti dhe grafiti i lapsit. Atomet e karbonit krijojnė zinxhirė tė gjatė, duke formuar boshtin e tė gjitha molekulave mė komplekse brenda jush.

3.
10 % Hidrogjen.
Hidrogjeni ėshtė elementi mė i zakonshėm nė gjithėsi e njėkohėsisht ka edhe atomet mė tė vogla.

4.
3 % Azot.
Njė thes me pleh kimik pėrmban thuajse tė njėjtėn sasi azoti sa njė trup mesatar njeriu. Azoti ėshtė njė nga pėrbėrėsit kryesorė tė muskujve tuaj. Ai ėshtė edhe pėrbėrėsi kryesor i ajrit.

5.
1 % Fosfor.
Ky element bėn qė tė ndizen flakė kunjat e shkrepėsve. Ai gjithashtu forcon dhėmbėt dhe kockat tuaja, formon membranat e qelizave dhe ndihmon nė transmetimin e energjisė.

6.
0,35 % Kalcium.
Sapuni i tualetit pėrbėhet nga kalciumi. Kalciumi gjithashtu i mban lėvizjet e trupit tuaj tė baraspeshuara kimikisht.

7.
0,15 % Klor.
Klori ėshtė njė gaz i gjelbėr vdekjeprurės, qė pėrdoret pėr tė prodhuar zbardhuesit. Nė trupin e njeriut, ai lidhet me natriumin duke formuar kripėn e gjellės (klorurin e natriumit).

8.
0,15 % Natrium.
Natriumi ėshtė gjysma tjetėr e klorurit tė natriumit (kripės). Natriumi i bėn lėvizjet e trupit tuaj po aq tė kripura sa edhe uji i detit.

9.
0,05 % Magnez.
Drita e bardhė ndriēuese e fishekzjarrėve vjen nga djegia e magnezit. Nė trupin tuaj magnezi forcon sistemin tuaj imunitar dhe ndihmon nė gjallėrimin e nervave dhe tkurrjen e muskujve.

10. 0,25 % Squfur.
Squfuri ėshtė njė pjesė e zėvendėsueshme e proteinave dhe ndihmon nė mpiksjen e gjakut. Ėshtė gjithashtu shkaktari i erės sė keqe tė gazrave trupore, vezėve tė prishura apo pellgjeve me ujė tė ndenjur.

11.
1,6 % Kalcium.
Kalciumi ėshtė elementi qė i bėn tė forta guaskat e detit, shkumėsin dhe mermerin. Ai bėn tė njėjtėn gjė me dhėmbėt dhe kockat tuaja dhe, gjithashtu, mban nė punė zemrėn dhe muskujt tuaj.

12.
0,008 % Hekur.
Nė gjakun tuaj ka hekur tė mjaftueshėm sa pėr njė gozhdė. Hekuri, kur lidhet me oksigjenin bėhet i gjakut, dhe kjo ėshtė arsyeja pse gjaku dhe ndryshku janė tė kuq.

13. 0,00004 % Jod.

Nė trupin tuaj ka mė pak se njė majė luge jod, megjithatė, pa tė do tė vdisnit. Jepini jod larvave dhe ato kthehen nė bretkosa.

Pėr njė trup tė pėrkryer ju nevojitet gjithashtu njė sasi e vogėl bakri, zinku, mangani, kobalti, litiumi, stronciumi, alumini, silici, plumbi dhe arseniku. Njė trup mesatar pėrmban edhe rreth 90 miligram uran.

Trupin e njeriut nuk do tė mund ta ndėrtoni kurrė vetėm duke pėrzier elementet kimike. Kjo do tė ishte njėsoj si tė prisje njė stuhi nė njė fushė mbeturinash tė ndėrtonte njė avion reaktiv. Pėr ta bėrė kėtė, duhet tė filloni tė punoni me blloqe ndėrtimi tė pėrshtatshme. Blloqet mė tė vogla tė ndėrtimit janė njėsi mikroskopike tė quajtura qeliza, por do t'ju duhet tė grumbulloni rreth 100 trilion tė tilla dhe t'i rregulloni ato sipas njė skeme pamundėsisht tė ndėrlikuar.

Thuajse gjysma e qelizave tuaja janė qeliza gjaku. Qelizat e kuqe tė gjakut shpėrndajnė oksigjenin nėpėr trup, duke ju mbajtur gjallė. Nė ēdo sekondė ju prodhoni 2 milion qeliza tė reja.

Qelizat nervore janė telat e trupit. Sinjalet elektrike shpėrndahen nėpėrmjet tyre me njė shpejtėsi prej qindra kilometra nė orė. Truri juaj pėrmban 100 miliardė qeliza nervore. Ju mund tė kontrolloni me vetėdije 640 muskuj, por ka qindra muskuj tė tjerė qė nuk mund t'i lėvizni nė mėnyrė tė vullnetshme. Rreth 40% e peshės suaj trupore ėshtė muskul.

Sistemi nervor lejon qė trupi juaj tė reagojė ndaj botės me shpejtėsi tė vetėtimes. Ai punon si njė rrjet me tela dhe kabllo elektrikė, vetėm se pėrēon informacion e jo energji elektrike. Qendra tij e kontrollit ėshtė truri, i cili i merr sinjalet nga organet shqisore, e pėrpunon informacionin dhe dėrgon sinjale tė reja, qė i tregojnė trupit si duhet tė reagojė. Sinjalet i pėrshkojnė nervat me shpejtėsi 400 km/h.

Tė gjitha qelizat e trupit tuaj kanė nevojė tė furnizohen me gazin jetėdhėnės, oksigjenin, i cili merret nga ajri. Sistemi juaj i frymėmarrjes thith oksigjenin dhe e kalon nė gjoks. Organet kryesore tė kėtij sistemi janė mushkėritė, tė cilat thithin ajėr, sa herė qė marrim frymė. Ato punojnė si sfungjerė gjigantė, vetėm se thithin ajėr dhe jo ujė. Ju merrni dhe nxirrni frymė 23.000 herė nė ditė.

Rrugėt ajrore pėrfundojnė nė qeska ajri tė quajtura alveola. Kėto pėrshkohen nga enė gjaku qė pėrthithin oksigjenin dhe nxjerrin jashtė dioksidin e karbonit.

Mushkėritė tuaja kanė rreth 600 milionė alveola - nėse do t'i shtrinit ato nė njė sipėrfaqe tė sheshtė do tė mund tė mbuloni me to njė fushė tenisi.

Zėri juaj del nga njė dhomė e quajtur kutia e zėrit (laringu) qė gjendet nė krye tė trakesė. Kur e nxirrni ajrin, ai kalon nėpėrmjet dy kordave tė vogla. Kur bashkohen, ato dridhen dhe lėshojnė tinguj. Sa mė shumė tė tendosen, aq mė i lartė ėshtė zėri. Pėrkujtojmė versetin e Kur'anit Fisnik:
“Mėshiruesi (Zoti ynė). Ai ia mėsoi Kur'anin. E krijoi njeriun. Ia mėsoi atij tė folurit (tė shprehurit, tė shqiptuarit).” (Err-Rrahman, 1-4)

Ndonėse tė gjithė jemi tė ndėrtuar sipas njė plani tė njėjtė, jemi njėkohėsisht fare tė ndryshėm nga njėri-tjetri. Ka qindra gjėra qė tė bėjnė ty tė ndryshėm nga ēdokush tjetėr, qė nga shija pėr muzikėn e ndjenja e humorit deri tek tingulli i zėrit e forma e fytyrės.

Si ndodh qė je kaq ndryshe?

Pėrgjigjen e gjejmė pjesėrisht tek gjenet tua. Prindėrit tuaj do tė duhej tė bėnin edhe 1.000.000.000.000.000 fėmijė tė tjerė qė tė mund tė kishin njė fėmijė tjetėr me tė njėjtat gjene si ti. Pjesa tjetėr e pėrgjigjes qėndron te pėrvojat qė formojnė personalitetin tėnd gjatė rritjes.

Tė pėrkujtojmė duke medituar versetin e Kur'anit famėmadh:
“Madhėroje larg tė metave Zotin tėnd, mė tė lartėsuarin! I cili krijoi dhe pėrsosi. Dhe i cili pėrcaktoi e orientoi.” (El-A'ėla, 1-3).

lart




Tė veēanta vetėm pėr ty


Imagjinoni sikur dikush tė marrė pasaportėn tėnde, tė bėjė operacion plastik qė tė duket tamam si ti e mė pas tė pretendojė se ėshtė ti. A mund t'ia dalė mbanė?

Pėr fat ka shumė mėnyra qė mund tė provojnė vėrtetėsinė tuaj dhe ato bazohen nė faktin se ēdokush ėshtė biologjikisht i veēantė. Disa nga kėto teste janė aq tė efektshme sa mund tė pėrdoren nga policia pėr kapjen e kriminelėve duke u nisur nga gjurmėt e vogla tė lėna nė skenėn e krimit. Kėto shenja janė:

1. Gjurmėt e gishtėrinjve tė cilat janė tė papėrsėritshme. Ato janė tė ndryshme edhe te binjakėt identikė. Shenjat e gishtėrinjve mbeten tė njėjta pėr gjithė jetėn. Edhe kur dėmtohet lėkura, mbasi shėrohet, shenjat e gishtėrinjve janė njėlloj si mė parė.ėrkujtojmė versetin kur'anor: “A mendon njeriu se nuk do t'i tubojmė eshtrat e tij? Po, do t'ia tubojmė! Duke qenė se ne jemi tė zotėt t'ia rikrijojmė si kanė qenė edhe majat e gishtave tė tij!” (El-Kijame, 3-4)

2. Irisi pjesa e ngjyrosur e syve, ėshtė po aq e veēantė sa dhe shenjat e gishtėrinjve. Ēdo iris ka njė konfigurim tė ndėrlikuar vizash dhe hapėsirash qė skaneri i syve i lexon duke i pėrkthyer nė njė kod me vija. Megjithatė, skanimi i irisit nuk ėshtė i pėrkryer. Kur sėmureni, irisi ndryshon dhe duke vendosur lente kontakti mund ta fshihni identitetin tuaj.

3. Sistemi imunitar rruazat e bardha tė gjakut dallojnė qelizat tuaja nga ato tė njerėzve tė tjerė. Nėse nė trupin tuaj hyjnė qeliza tė huaja (si mikrobet), rruazat e bardha tė gjakut i zbulojnė ato dhe i sulmojnė. Fatkeqėsisht, ky sistem punon aq mirė sa trupi juaj pėrpiqet tė flakė organet e njė personi tjetėr, tė transplantuara te ju.

4. ADN njė mėnyrė e mirė pėr tė pranuar se cili je ėshtė marrja e gjurmės sė ADN-sė suaj, fragmentohet dhe pastaj kėto shtrihen nė njė shtresė xhelatine duke dhėnė njė kombinim shiritash. Policia e pėrdor ADN-nė pėr tė gjetur identitetin e njerėzve duke nisur nga gjaku, fijet e flokut apo indet e tjera tė trupit tė gjetura nė skenėn e krimit. Sipas disa ekspertėve mundėsitė qė dy njerėz tė kenė ADN tė njėjtė janė 1 nė 5.000 miliard njerėz.
medituar pėrkujtojmė versetin kur'anor:
“Qoftė mallkuar njeriu, sa mohues i fortė ėshtė ai! Po prej ēkaje e krijoi Ai atė? Atė e krijoi prej njė pikė uji dhe e pėrgatiti.” (Abese, 17-19)

5. Zėri ndonėse zėri juaj ndryshon sipas humorit, fjalėve qė pėrdorni dhe moshės, ka disa tone tė veēanta qė mbeten tė dallueshme pėrjetė. Njė analizues i gjurmės sė zėrit mund t'i nxjerrė dhe dallojė kėta tinguj edhe kur ju flisni nė telefon. Disa banka tė mėdha pėrdorin dalluesin e zėrit pėr tė kontrolluar identitetin e stafit tė tyre. Analizuesit e zėrit e kthejnė zėrin e njeriut nė njė konfigurim vijash nė kompjuter.

6. Nėnshkrimi ēdo njeri ka shkrim dore tė dallueshėm nga tė tjerėt dhe persona qė quhen grafologė, pretendojnė se janė nė gjendje tė pėrcaktojnė personalitetin e dikujt vetėm nga mėnyra si shkruan ai. Mėnyra tradicionale pėr tė provuar identitetin tuaj ėshtė hedhja e firmės. Firma shkruhet me njė veprim tė shpejtė, duke e ekzagjeruar ca stilin tuaj tė shkrimit, nė mėnyrė tė tillė qė e bėn firmėn apo nėnshkrimin tė vėshtirė pėr t'u kopjuar.


lart



Ēfarė ėshtė gjeni?


Fjala “gjen” ka shumė kuptime, por nė thelb, gjeni ėshtė njė udhėzim qė i jepet trupit tuaj pėr mėnyrėn e funksionimit. Udhėzimi ruhet si njė kod nė molekulėn e ADN-sė. ADN-ja ėshtė njė molekulė shumė e gjatė por edhe shumė e hollė. Ajo ka formėn e njė shkalle tė pėrdredhur, kėmbėt e secilės ndėrrojnė njė kod tė thjeshtė vetėm me katėr shkronja A, C, G dhe T (shkronjat pėrfaqėsojnė lėndėt kimike).

Njė gjen ėshtė njė segment i ADN-sė me njė renditje tė shkronjave, si paragrafi nė njė libėr. ADN-ja juaj duhet tė hyjė nė njė hapėsirė shumė tė ngushtė, kėshtu qė ajo paketohet nė mėnyrė gjeniale. Ēdo molekulė ADN-je pėrdridhet pėrsėri pėr tė formuar njė kordon dhe kėshtu mė radhė (ashtu siē pėrdridhen fijet e holla pėr tė bėrė litarin). Rezultati pėrfundimtar ėshtė njė strukturė nė formė X-i qė quhet kromozom. Kromozomet janė shumė tė vogla pėr t'u dalluar me sy. Duhen 100.000 kromozome pėr tė arritur nė madhėsinė e pikės. Megjithatė, ēdo kromozom ka njė ADN dy metra tė gjatė.

Ēdo qelizė e trupit tuaj (me pak pėrjashtim) pėrmban 46 kromozome tė ngjeshura sė bashku brenda bėrthamės sė qelizės. Po ta ēmbėshtillnit tė gjithė ADN-nė nga ēdo kromozom i ēdo qelize dhe t'i shtrinit molekulat njėra pas tjetrės, ADN-ja do tė bėnte rrugėn Tokė - Diell e kthim 400 herė. Megjithatė informacioni i gjeneve tuaja mund tė ruhet nė njė disk tė vetėm.

ADN-ja nė njė komplet kromozomesh pėrbėn gjenomin tuaj. Ka vetėm 30.000 gjene funksionuese nė gjenomin e njeriut. Gjenomi njerėzor ėshtė shumė i ngjashėm me atė tė specieve tė tjera, edhe tė bananeve (50%).

Shumė nga karakteristikat tuaja, mbase tė gjitha, angazhojnė shumė gjene, tė cilat veprojnė sė bashku. Gjatėsia juaj, pamja, lėkura, tingulli i zėrit, ngjyra e flokėve dhe kėshtu me radhė, ka gjasa qė varen nga kombinimi i gjeneve qė keni.

* * *


Ndjesia e tė qenit i ndėrgjegjshėm e qė pėrjetohet kur je zgjuar, quhet
vetėdije.

Vetėdija pėrfshin tė gjitha informacionet qė japin shqisat dhe mbizotėrohet nga shikimi- shqisa juaj kryesore. Ajo pėrfshin edhe botėn tuaj tė brendshme tek e cila mbylleni dhe askush nuk mund tė futet.

Mendimet, idetė, ndjenjat, ėndėrrimi kur jeni zgjuar dhe imagjinata juaj, janė tė gjitha pjesė tė vetėdijes.

Tė gjithė kemi ndjesinė sikur kemi njė person brenda trurit tonė. Ky person i brendshėm ėshtė vetja jote - ajo e vėrteta.

Ai ka mendimet e tua, e sheh botėn me sytė e tu dhe zhduket kur shkoni tė flini.

Ėndrrat me sy hapur nė mėnyrė tė pakontrolluar, por ju edhe mund t'i pėrqendroni mendimet tuaja dhe t'i kontrolloni imazhet nė mendjen tuaj. Kjo ndodh kur pėrdorni imagjinatėn tuaj. Mendimet ndonjėherė marrin formėn e zėrit tė brendshėm dhe jo tė imazheve apo ndjenjave. Pėrjetimi i botės ėshtė tėrėsisht personal. Asnjė nuk mund tė pėrjetojė mundimet dhe ndjenjat tuaja.

Andaj mesazhi i Kur'anit fisnik ėshtė i pėrhershėm, pėr ēdo kohė dhe ēdo brez:
“Ne do t'u bėjmė atyre tė mundshme qė tė shohin argumentet Tona, nė horizonte dhe nė veten e tyre deri qė t'u bėhet e qartė se ai (Kur'ani) ėshtė i vėrtetė.”(Fussilet, 53)


Ēfarė njeriu jam unė?
Cili ėshtė potenciali im?
Cilat janė aftėsitė e mia?

-
Ndėrpersonale - A e kuptoni shpejt se ēfarė mendojnė dhe ndiejnė tė tjerėt?
-
Vetėpersonale - A i kuptoni siē duhet ndjenjat dhe emocionet tuaja - a e njihni veten tuaj?
-
Fizike - A i mėsoni shpejt shprehitė fizike si ngarja e makinės, skitė, sporte, etj.
-
Muzikore - A mund ta kėndoni melodinė e njė kėnge pasi ta keni dėgjuar njė herė dhe a e kėndoni saktė atė?
-
Hapėsinore - A mund t'i lexoni me lehtėsi hartat?
-
Gjuhėsore - A jeni lexues i pangopur ose i zoti nė tė shkruar?
-
Logjike - A ju duken tė lehta pėr t'u kuptuar lėndė tė tilla si matematika apo kompjuteri?

Sekreti i suksesit tuaj ėshtė tė njihni
AFTĖSITĖ tuaja mė tė mira e t'i pėrdorni ato!


lart



Ērregullimi i pėrpjesėtimit gjinor sipas hadithit dhe shkencės


Allahu i madhėrishėm ka bėrė qė pėrpjesėtimi nė mes fėmijėve meshkuj dhe femra gjatė lindjes (i ashtuquajturi “sex ratio”) tė jetė 1:1, qė d.m.th. pėrafėrsisht lind numėr i njėjtė i fėmijėve meshkuj dhe femra. Ērregullimi nė baraspeshėn e kėtij pėrpjesėtimi ndodhė “duke falėnderuar” ndikimit tė njeriut nė proceset natyrore.

Femrat qė u janė ekspozuar kushteve ekstreme, nė shumicėn e rasteve lindin fėmijė femra. Nė qytetin italian Seves nė vitin 1976 ndodhi njė eksplodim i fuqishėm nė fabrikėn kimike. Nė kėtė rast u liruan sasi tė mėdha tė gazrave helmues. Nė studimin e bėrė prej prillit nė vitet 1976 deri nė dhjetor 1984, ėshtė konstatuar se pėrpjesėtimi gjinor nga 106 fėmijė meshkuj, ndaj 100 fėmijė femra, ėshtė ndryshuar kah koeficienti prej 26 fėmijė meshkuj ndaj 48 fėmijė femra.

Shėnimet ndėrkombėtare janė brengosėse. Nė hulumtimin tė cilin e bėri Mocarelli nė vitin 2000 theksohet se nė decenien e parė tė havarisė nė Seves nuk ka lindur asnjė fėmijė mashkull. Tė gjithė tė porsalindurit ishin femra! Ērregullimi i pėrpjesėtimit tė porsalindurve nė ndėrkohė vėrehet gati nė tė gjitha vendet e industrializuara. Kėshtu nė SHBA qė nga viti 1970 deri mė sot kanė lindur 137.000 mė pak fėmijė meshkuj. Ndėrsa nė Japoni ky numėr ėshtė 127.000.

Shėnimet e fundit tė cilat janė alarmuese nga shkencėtarėt kanė tė bėjnė me gjendjen nė Grenlandė. Atje marrėdhėnia gjinore nė ndėrkohė ėshtė 1 : 2 (nė afėrsi tė qytetit Kanak) ku prej 16 tė porsalindurve, asnjė nuk ka qenė mashkull.

“Nė Grenlandė nga tre fėmijė tė lindur dy janė femra”, thotė Akaluk Lynge, kryetar i mėparshėm i konferencės Inuite polare. Substancat helmuese qė mblidhen nė polet e Tokės, e nėpėrmes kafshėve tė detit, arrijnė nė organizmin e njeriut. Nė fund tė kėtij zinxhiri tė ushqimit ėshtė Eskimezi - si depo e helmeve nga atmosfera e Tokės.



Faktorėt qė ndikojnė nė ērregullimin e tė porsalindurve


Embrioni mashkullor ėshtė mė pak rezistues, mė i ndjeshėm nė sėmundje dhe gjatė stresit tej mase vdesin nė mitrat e nėnave.

“Dihet se gratė qė punojnė me substanca kimike, pesticide dhe metale, lindin mė pak fėmijė meshkuj. Gjithashtu dimė se ushqimi artificial dhe gjendja e keqe shėndetėsore negativisht ndikojnė nė gjini.” thotė Devra Lee Davis nga Universiteti i Pittsburgut e cila ėshtė eksperte nė kėtė lėmi.

Shkas pėr ērregullimet e marrėdhėnieve gjinore padyshim ėshtė kombinimi i ndikimit tė mjedisit, stresit dhe prindėrve tė moshuar. Dhe qė stresi ėshtė njėri prej faktorėve e ka zbuluar Ralph Catalano nga Universiteti Berkeley nė Kaliforni. Duke krahasuar numrin e fėmijėve meshkuj tė lindur mė 1991 nė Gjermani, vėrejti se numri i tyre nė atė vit kishte rėnė nė mė drastike, pasi qė njė vit mė parė u shkatėrrua Republika Demokratike e Gjermanisė, qė ka shkaktuar situatė stresogjene te nėnat.


Stresi, ndotja e mjedisit, ushqimi i ērregulluar - tė gjithė kėto janė faktorė qė ndikojnė nė ērregullimin e marrėdhėnies sė tė porsalindurve meshkuj dhe femra. Pėr kėtė na ka informuar Muhammedi a.s. nė hadithin qė e transmeton Enesi r.a. ndėrsa shėnon Buhariu, Muslimi dhe Tirmidhiu, ku Pejgamberi a.s thotė: “Prej parashenjave tė ditės sė Gjykimit ėshtė qė do tė ketė shumė femra, e pak meshkuj, kėshtu qė nė pesėdhjetė femra do tė jetė njė mashkull.”


Kuptimi ynė i postulatit nga burimet primare tė Islamit varet nga shkalla e cilivizimit kohor qė na rrethon. Komentuesi mė i njohur i hadithit i pėrmbledhur nė librin e Buhariut, Ibn Haxher El-Askalani, hadithin e pėrmendur e shpjegon nė atė mėnyrė qė kah fundi i kohės do tė ketė aq shumė lufta, ku do tė vdesin meshkujt duke lėrė femrat. Por, qė hadithi mund tė shpjegohet dhe vėrtetohet nė kėtė mėnyrė qė njeriu deri nė atė masė do ta ndotė mjedisin, me ē'rast fetusi mashkull do tė vdes nė mitrat e nėnave - askush nuk ka mundur e as tė ėndėrrojė. Por, tė vėrtetat nė Kur'an dhe hadithi mbesin valide deri nė ditėn e Gjykimit.


Ndryshohet, pra, vetėm mėnyra e tė kuptuarit tonė.


(E falėnderojmė pėrzemėrsisht autorin pėr dėrgimin e kėtyre artikujve tė tij tė ēmuar!)





Ballina | Aktualitet | Islami | Kur'ani | Tefsiri | Hadithi | Akaidi | Fikhu | Tasavvufi | Filozofia | Sociologjia | Psikologjia | Ekonomia | Historia | Analiza | Intervista | Argėtim | Links | Forumi | L. i vizitorėve | Harta e faqes


Aktualizuar mė 17 Jan 2008 | info@el-hikmeh.net

Kthehu te pėrmbajtja e faqes | Kthehu te menyja kryesore